akcijoskuponai.lt Kiekvienų metų pabaigoje, pasauliui pamažu ruošiantis šventiniam šurmuliui, prasideda laikotarpis, nudažytas visai kita – oranžine – spalva. Tai ne šventė, o globali kampanija, trunkanti nuo lapkričio 25-osios iki gruodžio 10-osios. Tai „16 aktyvumo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“. Šis laikotarpis nėra tik simbolinių datų rinkinys; tai intensyvus kvietimas veikti, kalbėti, šviesti ir, svarbiausia, nutraukti tylą, kuri gaubia vieną skaudžiausių socialinių problemų – smurtą. Lietuva, kaip ir likęs pasaulis, kasmet įsitraukia į šias akcijas, kurios toli gražu nėra tik valstybinių institucijų reikalas – tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
Pradžia – Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena (lapkričio 25 d.) – nėra atsitiktinė. Ji primena apie brutalią trijų seserų Mirabal nužudymą Dominikos Respublikoje 1960 metais. Pabaiga – Tarptautinė žmogaus teisių diena (gruodžio 10 d.) – sujungia šias dvi temas į galingą žinią: smurtas prieš moteris ir smurtas lyties pagrindu YRA žmogaus teisių pažeidimas. Šios 16 dienų yra simbolinis tiltas, pabrėžiantis, kad negalime kalbėti apie visuotines žmogaus teises, kol pusė populiacijos gyvena baimėje.
Šiame straipsnyje mes giliau panirsime į tai, ką ši kampanija reiškia Lietuvai, kodėl smurto artimoje aplinkoje problema yra tokia opi, kaip atpažinti smurto ženklus ir, svarbiausia, kur ieškoti pagalbos bei kaip kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių.
Kampanijos Šaknys ir Simbolika: Kodėl Oranžinė?
Nors „16 aktyvumo dienų“ kampanija prasidėjo dar 1991 metais, inicijuota pirmojo Moterų pasaulinio lyderystės instituto (Women’s Global Leadership Institute), bėgant metams ji įgavo naujų simbolių. Vienas ryškiausių – oranžinė spalva.
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus inicijuota kampanija „UNiTE to End Violence against Women“ (Susivienykime, kad užkirstume kelią smurtui prieš moteris) pasirinko būtent oranžinę spalvą. Kodėl? Nes ji simbolizuoja šviesesnę ateitį, kupiną vilties ir optimizmo, ateitį be smurto. Šių 16 dienų metu visame pasaulyje oranžine spalva apšviečiami garsiausi pastatai – nuo Niagaros krioklių iki Europos Parlamento Briuselyje. Lietuvoje taip pat galime matyti oranžine spalva nušvitusius savivaldybių pastatus, tiltus ar kitus svarbius objektus. Tai vizualus priminimas, kad problema egzistuoja ir kad mes ją matome.
Be pagrindinių datų (lapkričio 25 d. ir gruodžio 10 d.), į šį laikotarpį patenka ir kitos svarbios dienos:
- Lapkričio 29 d. – Tarptautinė moterų žmogaus teisių gynėjų diena.
- Gruodžio 1 d. – Pasaulinė AIDS diena, primenanti apie seksualinio smurto ir ŽIV ryšį.
- Gruodžio 6 d. – Monrealio žudynių (École Polytechnique) metinės, kuomet buvo nužudyta 14 moterų vien dėl jų lyties.
Kiekviena ši diena prideda svorio bendrai kampanijos žiniai, atskleisdama skirtingus smurto lyties pagrindu aspektus.
Smurto Artimoje Aplinkoje Mastas: Lietuvos Realybė
Kalbėti apie smurtą yra nepatogu. Dažnai girdime frazes „nesikiškime į šeimos reikalus“ arba, dar blogiau, aukos kaltinimą („victim-blaming“): „o ką ji padarė?“, „reikėjo tylėti“, „pati išprovokavo“. Tačiau statistika ir realybė yra negailestingos. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvoje.
Policijos departamentas kasmet registruoja dešimtis tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Daugybė atvejų lieka nepranešti dėl baimės, gėdos, ekonominės priklausomybės nuo smurtautojo ar nepasitikėjimo sistema.
Būtina suprasti, kad smurtas nėra tik fizinis. „16 aktyvumo dienų“ kampanija akcentuoja visas smurto formas:
- Psichologinis smurtas: Tai viena klastingiausių formų. Jis apima nuolatinį žeminimą, įžeidinėjimą, gąsdinimus, grasinimus (pavyzdžiui, atimti vaikus), manipuliacijas, kontrolę, draudimą bendrauti su draugais ar šeima (izoliacija). Psichologinis smurtas palieka nematomus, bet itin gilius randus.
- Ekonominis smurtas: Kai vienas partneris kontroliuoja visus šeimos finansus, draudžia kitam dirbti, reikalauja atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą, slepia pajamas arba verčia prisiimti finansinius įsipareigojimus. Tai sukuria absoliučią priklausomybę.
- Seksualinis smurtas: Tai bet koks seksualinis veiksmas, atliktas be aiškaus sutikimo. Taip, tai apima ir seksualinę prievartą santuokoje. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad santuokoje „pareiga“ egzistuoja visada, tačiau tai netiesa. Seksas be sutikimo yra smurtas.
- Fizinis smurtas: Nuo pastūmimo, antausio iki sunkių kūno sužalojimų. Tai akivaizdžiausia forma, tačiau dažnai ji prasideda tik tada, kai kitos smurto formos jau seniai tapo kasdienybe.
- Persekiojimas: Nuolatinis sekimas, nepageidaujami skambučiai, žinutės, pasirodymas darbo vietoje ar prie namų po santykių nutraukimo. Tai taip pat yra smurto forma, kelianti didžiulį psichologinį diskomfortą ir baimę.
Lietuvoje jau ne vienerius metus vyksta aktyvios diskusijos dėl Stambulo konvencijos (Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo). Šios diskusijos, nors ir audringos, taip pat prisideda prie problemos viešinimo. Konvencijos esmė – ne tik bausti smurtautojus, bet ir kurti prevencijos mechanizmus, šviesti visuomenę ir, svarbiausia, užtikrinti visapusišką pagalbą nukentėjusiems. „16 aktyvumo dienų“ yra puikus metas dar kartą priminti apie šių teisinių priemonių svarbą.
Atpažinti Pavojų: Smurto Ciklas ir Raudonos Vėliavos
Viena iš priežasčių, kodėl aukoms taip sunku ištrūkti iš smurtinių santykių, yra smurto cikliškumas. Tai nėra nuolatinis košmaras – jei būtų, išeiti būtų lengviau. Smurtas dažniausiai veikia pagal atpažįstamą modelį, vadinamą „smurto ratu“.
1. Įtampos augimo fazė: Smurtautojas tampa irzlus, priekabus, lengvai susierzinantis. Auka jaučia augančią įtampą, vaikšto „ant pirštų galų“, stengdamasi neužgauti, įtikti, kad tik išvengtų sprogimo.
2. Smurto protrūkio (ūmi) fazė: Įtampa pasiekia piką ir įvyksta smurto aktas. Tai gali būti fizinis smurtas, riksmai, daiktų daužymas, žeminimas. Ši fazė yra nenuspėjama ir pavojingiausia.
3. „Medaus mėnesio“ (susitaikymo) fazė: Po protrūkio smurtautojas dažnai jaučia kaltę, gailisi. Jis atsiprašo, žada, kad tai niekada nepasikartos, perka dovanas, rodo išskirtinį dėmesį ir meilę. Auka nori tikėti, kad partneris pasikeis, atleidžia. Ši fazė yra pati klastingiausia, nes ji vėl sukuria prieraišumą ir viltį.
Deja, po „medaus mėnesio“ vėl pradeda augti įtampa, ir ciklas kartojasi. Su kiekvienu kartu „medaus mėnesio“ fazė trumpėja, o smurto protrūkiai darosi dažnesni ir žiauresni.
Kaip atpažinti potencialų smurtautoją santykių pradžioje? Egzistuoja „raudonos vėliavos“, į kurias būtina atkreipti dėmesį:
- Ekstremalus pavydas ir kontrolė: Nuolatiniai klausinėjimai „kur buvai?“, „su kuo kalbėjai?“, reikalavimas parodyti telefono žinutes, socialinių tinklų slaptažodžių reikalavimas, draudimas rengtis tam tikrais drabužiais.
- Izoliacija: Smurtautojas stengiasi atskirti auką nuo draugų ir šeimos. Jis gali sakyti: „jiems tu nerūpi, tik aš tave myliu“, „tavo draugai daro tau blogą įtaką“.
- Greitas santykių vystymas: Pernelyg ankstyvi meilės prisipažinimai, greitas siūlymas gyventi kartu ar tuoktis („love bombing“).
- Žeminimas ir kritika: Pradžioje tai gali atrodyti kaip nekalti pajuokavimai, bet vėliau virsta nuolatiniu žeminimu, intelekto, išvaizdos, gebėjimų menkinimu, ypač prie kitų žmonių.
- Dvigubi standartai: Tai, kas leidžiama jam, draudžiama jai.
- Aukos vaidmuo: Dėl visų savo problemų ir nesėkmių jis kaltina kitus (dažniausiai – partnerę).
- Nejautrumas gyvūnams ar vaikams, žiaurus elgesys su jais.
Pastebėjus šiuos ženklus, būtina išlikti budriems. Tai nereiškia, kad žmogus būtinai bus smurtautojas, bet rizika yra itin didelė.
Reali Pagalba Lietuvoje: Kur Kreiptis?
Pati svarbiausia „16 aktyvumo dienų“ žinia yra ne tik problemos konstatavimas, bet ir aiškus kelio parodymas tiems, kam reikia pagalbos. Nutraukti tylą yra baisu, bet žinojimas, kad nesi vienas, suteikia jėgų.
Lietuvoje veikia efektyvi pagalbos sistema, apie kurią privalo žinoti kiekvienas:
1. Bendrasis pagalbos telefonas – 112. Jei gresia tiesioginis pavojus sveikatai ar gyvybei, nedvejodami skambinkite 112. Policijos pareigūnai yra apmokyti reaguoti į smurto artimoje aplinkoje iškvietimus ir privalo nedelsiant atvykti. Jie gali smurtautoją laikinai iškeldinti iš gyvenamosios vietos.
2. Specializuotos Pagalbos Centrai (SPC). Tai yra pati svarbiausia pagalbos grandis. Specializuotos pagalbos centrai veikia visose Lietuvos apskrityse ir teikia NEMOKAMĄ ir KONFIDENCIALIĄ pagalbą smurto aukoms (nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar socialinio statuso).
- SPC konsultantai išklauso, suteikia emocinę paramą.
- Teikia psichologinę pagalbą.
- Teikia teisines konsultacijas (padeda parengti skyrybų dokumentus, ieškinius dėl vaiko išlaikymo, organizuoja antrinę teisinę pagalbą).
- Palydi nukentėjusįjį į policiją, teismą, pas gydytojus.
- Turi galimybę nukreipti į saugius „krizinius centrus“ arba „moters namus“, kur galima laikinai apsigyventi su vaikais, jei namuose likti pavojinga.
Informaciją apie artimiausią SPC galima rasti internete (pavyzdžiui, svetainėje smurtas.lt) arba paskambinus bendruoju pagalbos telefonu.
3. Pagalbos linijos. Emocinę paramą teikiančios linijos dirba visą parą. Kartais tiesiog išsikalbėti ir būti išklausytam, nebijant pasmerkimo, yra pirmas žingsnis į laisvę. „Pagalbos moterims linija“ (8 800 66366) yra viena iš tokių specializuotų linijų.
Svarbu žinoti: kreiptis pagalbos nėra gėda. Gėda yra smurtauti.
Ką Gali Padaryti Kiekvienas Iš Mūsų?
„16 aktyvumo dienų“ nėra skirtos tik specialistams ar aktyvistams. Ši kampanija yra nukreipta į kiekvieną visuomenės narį. Nuo mūsų visų priklauso, ar smurtas bus toleruojamas, ar taps absoliučiai nepriimtinu reiškiniu.
Ką galite padaryti Jūs?
- Švieskitės ir švieskite kitus. Skaitykite apie smurto formas, atpažinimo ženklus, pagalbos galimybes. Dalinkitės patikima informacija socialiniuose tinkluose.
- Nutraukite tylą. Nebijokite kalbėti apie tai. Jei įtariate, kad jūsų draugė, kolegė, kaimynė ar giminaitė patiria smurtą, parodykite jai rūpestį. Leiskite jai žinoti, kad esate šalia ir neteisite jos. Pasiūlykite informaciją apie SPC.
- Reaguokite. Jei girdite akivaizdžius smurto požymius (šauksmus, daiktų daužymą, pagalbos šauksmą) kaimynystėje – skambinkite 112. Jūsų skambutis gali išgelbėti gyvybę. Jūs galite likti anonimiški.
- Niekada nekaltinkite aukos. Venkite frazių: „kodėl ji jo nepalieka?“, „pati kalta“. Ištrūkti iš smurtinių santykių yra neįtikėtinai sudėtinga dėl psichologinių, emocinių ir finansinių priežasčių. Vietoj klausimo „kodėl ji neišeina?“ klauskime „kodėl jis smurtauja?“.
- Netoleruokite seksistinių juokelių ar smurtą menkinančių pasisakymų. Kai aplinkiniai mato, kad netoleruojate tokio elgesio, tai keičia bendrą atmosferą.
- Prisidėkite prie oranžinės spalvos. Per 16 dienų įsisekite oranžinį kaspiną, pasidalinkite oranžiniu filtru socialiniuose tinkluose. Tai mažas, bet matomas solidarumo ženklas.
- Palaikykite nevyriausybines organizacijas. Pagalbos centrai ir kitos NVO atlieka milžinišką darbą. Jei turite galimybę, paremkite jų veiklą finansiškai ar savanoryste.
Kelias į Priekį: Po 16 Dienų
Didžiausias iššūkis – kad kova su smurtu nesibaigtų gruodžio 10 dieną. „16 aktyvumo dienų“ yra visuomenės sutelkimo ir problemos iškėlimo į dienos šviesą laikas. Tai prožektorius, nukreiptas į vieną tamsiausių mūsų visuomenės kampelių.
Tačiau tikrasis darbas vyksta kiekvieną dieną. Jis vyksta specializuotos pagalbos centruose, policijos nuovadose, teismų salėse. Ir jis turi vykti mūsų virtuvėse, pokalbiuose su draugais, auklėjant vaikus.
Turime auginti kartą, kuri smurto nelaiko problemos sprendimo būdu. Kartą, kuri supranta, kas yra sutikimas, pagarba kito žmogaus riboms ir lygiateisiškumas. Turime kurti visuomenę, kurioje auka, prabilusi apie smurtą, sulauktų ne pasmerkimo, o besąlygiško palaikymo ir pagalbos.
Tegul oranžinė spalva būna ne tik 16 dienų simbolis, bet ir kasdienis priminimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi saugiai ir be baimės savo namuose. Perėjimas nuo tylos prie veiksmo prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.
