akcijoskuponai.lt Karšta vasaros diena. Saulė kaitina be gailesčio, o rankoje rasoja stiklinė tamsaus, putojančio, gaivinančio gėrimo. Pirmas gurkšnis – saldžiai rūgštus, su vos juntamu duonos poskoniu, maloniai kutena gerklę… Tai – gira. Daugeliui mūsų šis gėrimas yra tapęs neatsiejama vaikystės, kaimo ar senelių namų dalimi. Tačiau ar kada susimąstėte, kas iš tiesų slypi po šiuo paprastu pavadinimu? Gira yra kur kas daugiau nei tik atgaiva – tai tūkstantmetė istorija, gyva tradicija ir netgi naudos sveikatai šaltinis.
Pastaraisiais metais, augant susidomėjimui natūraliais, fermentuotais produktais ir autentiškais skoniais, gira išgyvena tikrą renesansą. Ji grįžta ne tik į mūsų namus, bet ir į madingiausių restoranų meniu, o amatininkai siūlo vis naujų, netikėtų skonių variacijų. Tad kviečiame leistis į kelionę po giros pasaulį. Išsiaiškinsime jos paslaptis, paneigsime mitus ir, svarbiausia, išmoksime pasigaminti tikros, naminės giros, kuri pranoks bet kokį pirktinį variantą.
Gira – Gėrimas su Tūkstantmete Barzda
Nors girą mes įpratę laikyti savu, lietuvišku ar bent jau Rytų Europos gėrimu, jos šaknys siekia kur kas giliau. Pirmieji fermentuoti gėrimai iš grūdų buvo žinomi jau senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Tačiau arčiausiai šiuolaikinės giros esantis gėrimas pirmą kartą paminėtas Kijevo Rusios kronikose dar 989 metais, kai kunigaikštis Vladimiras, švęsdamas krikštą, įsakė liaudžiai dalinti „maistą, medų ir girą“.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gira taip pat buvo žinoma ir mėgstama. Ji buvo kasdienis gėrimas, kurį gėrė visi – nuo valstiečio iki didiko. Žinoma, jų gira skyrėsi: prastuomenė tenkinosi paprasta, dažnai beveik be skonio duonos gira, o bajorų rūmuose buvo verdama „poniška“ gira – su medumi, uogomis, brangiomis žolelėmis. Gira buvo vertinama ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinių savybių – ji padėdavo atgauti jėgas po sunkių darbų.
Turbūt ryškiausią pėdsaką daugelio atmintyje paliko sovietmetis ir geltonos giros bačkos ant ratų. Tas specifinis, metalu dvelkiantis skonis, eilės prie aliuminio bokalų ir lipnios rankos – tai ištisos kartos nostalgijos simbolis. Nors tų laikų gira dažnai buvo gaminama nebe iš duonos, o iš giros koncentrato, ji vis tiek išliko vasaros simboliu. Atgavus nepriklausomybę ir užplūdus vakarietiškiems gazuotiems gėrimams, gira buvo trumpam primiršta. Atrodė, kad jos era baigėsi. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai buvo tik laikina pertrauka prieš didįjį sugrįžimą.
Kodėl Tikra Gira Yra Naudinga?
Kalbant apie giros naudą, svarbu atskirti du dalykus: tradicinę, natūraliai fermentuotą girą ir šiuolaikinius giros skonio gėrimus. Pastarieji dažnai tėra pasaldintas, angliarūgšte prisotintas ir kvapikliais pagardintas vanduo. Tuo tarpu **tikra, gyva gira** yra visai kas kita.
- Natūralus probiotikų šaltinis: Fermentacijos metu giros rauge (arba naudojant mieles) dauginasi gerosios bakterijos. Šie probiotikai yra gyvybiškai svarbūs mūsų žarnyno mikroflorai, stiprina imunitetą ir gerina virškinimą.
- Vitaminų užtaisas: Gaminant girą iš grūdų (ypač rugių) ir mielių, gėrimas praturtinamas B grupės vitaminais (B1, B2, B6, B12), kurie būtini nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai.
- Geresnis virškinimas: Dėl sudėtyje esančių rūgščių ir fermentų gira gali padėti geriau virškinti sunkesnį maistą. Ne veltui ji taip dera prie riebių lietuviškų patiekalų, pavyzdžiui, cepelinų ar kugelio.
- Mažas alkoholio kiekis: Natūralios fermentacijos metu susidaro nedidelis alkoholio kiekis (dažniausiai nuo 0,5% iki 1,5%). Tai daro ją puikia alternatyva alui ar vynui, kai norisi gaivaus, bet neapsunkinančio gėrimo. Vis dėlto, vairuotojams ir vaikams reikėtų būti atsargiems, ypač su stipresne namine gira.
Reikėtų nepamiršti, kad net ir naminė gira dažniausiai gardinama cukrumi, todėl piktnaudžiauti ja, ypač sergantiems diabetu ar stebintiems svorį, nereikėtų.
Naminės Giros Paslaptys: Didysis Receptas
Parduotuvių lentynos lūžta nuo giros pasirinkimo, tačiau pripažinkime – niekas neprilygs pačių pasigamintam gėrimui. Procesas reikalauja šiek tiek kantrybės, bet rezultatas atperka viską. Štai detalus, laiko patikrintas tikros ruginės duonos giros receptas.
Ingredientai (maždaug 5 litrams giros):
- 5 litrai vandens (geriausia filtruoto arba šaltinio)
- 500 g juodos ruginės duonos (idealiai tinka „Bočių“ ar panaši, be jokių priedų, gali būti ir padžiūvusi)
- 200-250 g cukraus (kiekis priklauso nuo to, kokio saldumo giros norite)
- 10 g sausų mielių ARBA 20 g šviežių mielių (galima naudoti ir specialų giros raugą)
- 50 g razinų (geriausia nenuplautų, su natūraliomis mielėmis ant paviršiaus)
- Pasirinktinai: saujelė mėtų lapelių, keli kmynų grūdeliai (skoniui paįvairinti)
Gaminimo Eiga Žingsnis po Žingsnio:
1 žingsnis: Duonos paruošimas (Džiūvėsiai)
Tai vienas svarbiausių etapų, nulemsiančių giros spalvą ir skonį. Supjaustykite duoną nedideliais kubeliais. Paskleiskite ant kepimo skardos ir džiovinkite orkaitėje 180°C temperatūroje. Svarbu duoną gerai apskrudinti, kad ji būtų tamsiai ruda, beveik juoda, bet nesudegusi! Kuo tamsesnė duona, tuo tamsesnė ir sodresnio skonio bus gira. Sudegusi duona suteiks kartumo.
2 žingsnis: Užpilas (Misos gamyba)
Užvirkite 5 litrus vandens dideliame puode. Kai vanduo užvirs, nukelkite nuo ugnies. Suberkite skrudintą duoną į vandenį. Uždengite puodą dangčiu ir palikite 4-6 valandoms (arba per naktį), kad duona išbrinktų ir atiduotų visą savo skonį bei spalvą vandeniui. Vanduo turi tapti tamsiai rudas ir kvapnus.
3 žingsnis: Nukošimas
Po kelių valandų gautą skystį (misą) reikia nukošti. Tam geriausiai tinka marlė ar labai tankus sietas. Gerai nuspauskite išbrinkusią duoną, kad išgautumėte kuo daugiau skysčio. Išmirkusios duonos likučių nebereikės (nors taupios šeimininkės gali juos panaudoti gyvulių pašarui ar net kompostui).
4 žingsnis: Fermentacijos pradžia
Gautą skystį pašildykite iki maždaug 30-35°C (turi būti maloniai šiltas, bet ne karštas – karštas vanduo užmuš mieles).
Atskirame dubenėlyje „pažadinkite“ mieles: užpilkite jas trupučiu šilto giros skysčio, įberkite šaukštelį cukraus ir palikite 10-15 minučių, kol suputos.
Supilkite suaktyvintas mieles ir visą likusį cukrų (200-250 g) į giros skystį. Gerai išmaišykite, kol cukrus ištirps. Jei norite, dabar galite pridėti ir kmynų ar mėtų.
5 žingsnis: Pirmasis rūgimas
Uždenkite puodą marle ar rankšluosčiu (ne dangčiu, nes fermentacijos metu išsiskirs dujos) ir palikite kambario temperatūroje 8-12 valandų. Ant paviršiaus turėtų atsirasti putų – tai ženklas, kad mielės dirba savo darbą. Paragaukite – gira jau turėtų būti įgavusi malonios rūgštelės.
6 žingsnis: Išpilstymas ir karbonizacija
Nuo giros paviršiaus atsargiai nugraibykite putas. Paruoškite švarius plastikinius (PET) butelius arba stiklinius butelius su sandariais kamšteliais (pavyzdžiui, nuo alaus).
Į kiekvieną butelį įdėkite po 5-7 razinas. Būtent razinos padės girai tapti gazuotai.
Per piltuvėlį atsargiai supilstykite girą į butelius, stengdamiesi nejudinti nuosėdų, likusių puodo dugne. Nepalikite butelių visiškai pilnų – palikite kelis centimetrus oro.
7 žingsnis: Antrasis rūgimas (Brandinimas)
Sandariai užsukite butelius. Palikite juos kambario temperatūroje dar 4-6 valandoms. Per šį laiką buteliai turi tapti kieti (jei naudojate plastikinius) – tai reiškia, kad viduje kaupiasi angliarūgštė. Būkite atsargūs, ypač su stikliniais buteliais, kad jie nesprogtų!
8 žingsnis: Atvėsinimas
Kai buteliai tapo kieti, nedelsdami perkelkite juos į šaldytuvą. Šaltis sustabdys aktyvią fermentaciją ir leis girai subręsti. Šaldytuve girą reikėtų palaikyti bent 12 valandų, o geriausia – visą parą. Atšaldyta gira tampa skaidresnė ir dar skanesnė.
Naminė gira šaldytuve išlieka skani ir „gyva” apie 5-7 dienas. Vėliau ji gali tapti per rūgšti ir per daug alkoholinga.
Variacijos ir Patarimai
Nebijokite eksperimentuoti! Giros gamyba yra kūrybiškas procesas.
- Raugas vietoj mielių: Jei turite duonos raugo, galite jį naudoti vietoje mielių. Gira bus švelnesnio skonio, mažiau „mielinė“.
- Balta gira: Ją galima gaminti iš kvietinio salyklo arba tiesiog šviesios duonos, bet procesas šiek tiek skiriasi.
- Burokėlių gira: Tai visai kitas gėrimas, labiau vertinamas dėl naudos sveikatai, o ne skonio. Jis gaminamas fermentuojant burokėlius sūriame vandenyje ir dažnai naudojamas barščiams.
- Uogų gira: Į nukoštą giros skystį prieš fermentaciją galima įpilti šiek tiek mėgstamų uogų sulčių (spanguolių, serbentų) – tai suteiks papildomą skonio natą.
O jei nuspręsite visus ingredientus pirkti internetu – pavyzdžiui, retesnį giros raugą, specialias džiovintas duoneles ar kokybiškas razinas – visuomet verta pasidairyti. Daugelis elektroninių parduotuvių siūlo specialius pasiūlymus ar akcijas, o mūsų svetainėje galbūt rasite ir **nuolaidos kodą**, kuris padės sutaupyti perkant ingredientus jūsų kulinariniams eksperimentams. Juk maloniau gaminti žinant, kad pavyko ir skaniai, ir taupiai!
Kaip Išsirinkti Girą Parduotuvėje?
Nors naminė gira yra nepralenkiama, kartais tiesiog neturime laiko ar noro jos gaminti. Tokiu atveju tenka rinktis iš parduotuvės asortimento. Bet kaip nepasiklysti ir išsirinkti kokybišką produktą?
Visų pirma – **skaitykite etiketę!**
- „Giros gėrimas” vs. „Gira”: Jei ant etiketės parašyta „giros skonio gėrimas”, greičiausiai tai bus tiesiog limonadas. Ieškokite užrašo „gira”.
- Sudėtis: Tikros giros sudėtyje turėtų būti vanduo, cukrus, giros koncentratas (arba salyklas, ruginiai miltai) ir mielės (arba raugas). Venkite produktų, kur pirmoje vietoje po vandens yra cukraus sirupai (gliukozės-fruktozės sirupas) ir gausu rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, kvapiklių bei dažiklių.
- Fermentacijos būdas: Geriausia gira yra natūraliai fermentuota. Jei etiketėje nurodyta, kad gėrimas prisotintas angliarūgštės dirbtinai, tai jau nebe „gyvas” produktas.
- Amatininkų (Craft) gira: Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau mažųjų gamintojų, kurie verda aukštos kokybės, įdomių skonių girą. Ji brangesnė, bet dažnai verta kiekvieno cento. Ieškokite jos specializuotose parduotuvėse ar ūkininkų turgeliuose.
Gira – Ne Tik Gėrimas, Bet ir Maisto Dalis
Lietuviškoje virtuvėje gira naudojama ne tik atsigaivinti. Ji gali tapti ir puikiu ingredientu gaminant maistą.
- Šaltibarščiai: Nors klasikiniams šaltibarščiams naudojamas kefyras, kai kuriuose regionuose (ypač Lenkijoje ir Ukrainoje, bet kartais ir Lietuvoje) jie gaminami su burokėlių gira. Tai suteikia sriubai neįtikėtiną gilumą ir malonią rūgštelę.
- Marinatai: Dėl savo rūgštelės ir saldumo gira puikiai tinka mėsos (ypač kiaulienos ar vištienos) marinavimui. Mėsa tampa minkštesnė ir įgauna įdomų poskonį.
- Troškiniai: Šlakelis giros troškinio pabaigoje gali subalansuoti skonius, panašiai kaip vynas ar alus.
Sugrįžimas Prie Šaknų
Gira yra gėrimas, kuris puikiai atspindi šiuolaikines tendencijas – norą grįžti prie natūralumo, tikrų skonių ir laiko patikrintų tradicijų. Tai gėrimas, reikalaujantis lėtumo ir kantrybės – to, ko taip trūksta skubančiame pasaulyje. Pats giros gaminimo procesas gali tapti savotiška meditacija, jungiančia mus su protėvių patirtimi.
Nesvarbu, ar rinksitės patys raugti girą trijų litrų stiklainyje, ar ieškosite geriausios amatininkų giros parduotuvėje, vienas dalykas aiškus – šis gėrimas yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Tai skystas paveldas, kurį privalome išsaugoti, ragauti ir kuriuo didžiuotis. Tad kelkime stiklines už girą – už tikrą, gaivų ir gyvą lietuvišką skonį!
