akcijoskuponai.lt Lietuvių kalboje žodis „akcija“ turi dvi labai skirtingas reikšmes. Viena mus vilioja ryškiomis etiketėmis prekybos centruose, siūlydama pigesnį sūrį ar skalbimo miltelius. Kita „akcija“ – tai vertybinis popierius, finansinis instrumentas, kuris istoriškai yra vienas geriausių būdų apsaugoti santaupas nuo infliacijos ir auginti kapitalą. Šiame straipsnyje kalbėsime būtent apie antrąją reikšmę. Jei kada nors svarstėte, kas iš tikrųjų yra akcija vertybinis popierius, kaip ji veikia ir kodėl milijonai žmonių visame pasaulyje (ir vis daugiau lietuvių) renkasi tapti įmonių bendrasavininkais, šis tekstas padės sudėlioti visus taškus.
Kas iš tikrųjų yra akcija?
Paprastai tariant, akcija yra nuosavybės dokumentas. Įsigiję įmonės akciją, jūs ne šiaip nusiperkate popierių (ar elektroninį įrašą, kas šiais laikais yra standartas). Jūs nusiperkate labai mažą, bet realią konkretaus verslo dalį. Jūs tampate akcininku.
Įsivaizduokite, kad jūsų draugas atidaro piceriją. Verslui reikia 100 000 eurų. Jis turi 50 000 eurų ir ieško partnerių. Jūs duodate jam 10 000 eurų. Mainais už tai gaunate 10 proc. picerijos nuosavybės. Jei picerija klestės, jums priklausys 10 proc. pelno. Jei picerija bus parduota už dvigubą kainą, jūs atgausite dvigubai daugiau pinigų. Akcijų rinka veikia lygiai taip pat, tik masteliai yra nepalyginamai didesni, o procesai – labiau reguliuojami.
Kai perkate „Apple“, „Tesla“ ar „Ignitis grupės“ akcijas, jūs tampate šių milžiniškų struktūrų daliniu savininku. Žinoma, jūsų dalis gali būti mikroskopinė, tačiau ji suteikia tas pačias teises į turtą ir pelną (proporcingai turimam kiekiui), kaip ir didžiausiems investuotojams.
Kodėl įmonės išleidžia akcijas?
Gali kilti klausimas: jei verslas yra pelningas, kodėl savininkai nori juo dalintis su svetimais žmonėmis? Atsakymas dažniausiai slypi plėtroje. Įmonės išleidžia akcijas į viešąją apyvartą (vykdo IPO – Initial Public Offering) dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Kapitalo pritraukimas: Norint statyti naujas gamyklas, kurti inovatyvius produktus ar plėstis į kitas rinkas, reikia milžiniškų pinigų. Skolintis iš banko gali būti brangu arba rizikinga. Akcijų pardavimas yra būdas gauti lėšų be būtinybės mokėti palūkanas.
- Likvidumas ankstyviesiems investuotojams: Verslo įkūrėjai ir rizikos kapitalo fondai, investavę pradžioje, per IPO gali parduoti savo dalį ir „išsigryninti“ uždirbtą pelną.
- Prestižas ir matomumas: Buvimas biržoje suteikia įmonei solidumo partnerių ir klientų akyse.
Kaip uždirbama iš akcijų?
Investavimas į akcijas nėra loterija, nors trumpuoju laikotarpiu svyravimai gali taip atrodyti. Yra du pagrindiniai būdai, kaip akcija vertybinis popierius generuoja grąžą investuotojui:
1. Kapitalo prieaugis (Kainos kilimas)
Tai populiariausias tikslas. Jūs perkate akciją už 100 eurų, tikėdamiesi, kad įmonė augs, didins pardavimus, ir po penkerių metų ta pati akcija kainuos 200 eurų. Pelnas realizuojamas tik tada, kai akciją parduodate. Kainos augimą lemia ne tik geri įmonės rezultatai, bet ir investuotojų lūkesčiai. Jei rinka tiki, kad įmonė ateityje dominuos, akcijos kaina gali kilti net ir tada, kai dabartinis pelnas nėra didelis.
2. Dividendai (Pasyvios pajamos)
Kai įmonė uždirba pelną, ji gali jį reinvestuoti į plėtrą arba išmokėti akcininkams. Ši išmoka vadinama dividendais. Tai yra vienas stabiliausių būdų kurti pasyvias pajamas. Lietuvoje ir Baltijos šalių biržoje („Nasdaq Baltic“) dividendinis investavimas yra gana populiarus. Tokios įmonės kaip bankai ar energetikos bendrovės dažnai moka solidžius dividendus, kurie gali siekti 5–8 proc. ar net daugiau nuo akcijos vertės per metus. Tai reiškia, kad gaunate pinigus į sąskaitą vien už tai, kad laikote akciją, nepriklausomai nuo to, ar jos kaina biržoje kyla, ar krenta.
Akcijų rūšys: Ką svarbu žinoti?
Ne visos akcijos yra vienodos. Nors pradedantiesiems dažniausiai tenka susidurti su paprastosiomis akcijomis, verta žinoti ir apie kitus tipus:
- Paprastosios vardinės akcijos (PVA): Tai standartas. Jos suteikia balsavimo teisę akcininkų susirinkimuose (viena akcija – vienas balsas) ir teisę į dividendus, jei jie paskelbiami. Tačiau bankroto atveju šie akcininkai yra paskutiniai eilėje atgauti lėšas.
- Privilegijuotosios akcijos: Jos dažniausiai nesuteikia balsavimo teisės, tačiau garantuoja fiksuotus dividendus. Be to, bankroto atveju privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmenybę prieš paprastųjų akcijų savininkus atgaunant investicijas.
Rizikos: Kodėl tai nėra „greiti pinigai“?
Būtina suprasti, kad akcija vertybinis popierius yra rizikingas instrumentas. Skirtingai nei indėlis banke, čia nėra valstybės garantijos, kad atgausite visą investuotą sumą (išskyrus tam tikras investuotojų apsaugos schemas bankroto atveju, kurios liečia patį tarpininką, bet ne akcijos vertę).
Kainų svyravimai (Volatilumas)
Akcijų kainos keičiasi kas sekundę. Jas veikia makroekonominiai rodikliai (infliacija, palūkanų normos), politiniai sprendimai, karai ir net gandai. Gali būti, kad nusipirkus akcijų, kitą dieną jų vertė nukris 20 proc. Pradedančiajam investuotojui tai didelis psichologinis išbandymas. Sėkmės paslaptis dažniausiai slypi gebėjime nereaguoti į trumpalaikius triukšmus ir žvelgti į 5–10 metų perspektyvą.
Konkrečios įmonės rizika
Net jei visa ekonomika auga, konkreti įmonė gali susidurti su problemomis: prasta vadyba, skandalai, pasenusi technologija. Todėl investavimo taisyklė nr. 1 – diversifikacija. Niekada nelaikykite visų kiaušinių vienoje pintinėje. Vietoj vienos įmonės akcijų geriau turėti 10–20 skirtingų įmonių krepšelį arba rinktis ETF (biržoje prekiaujamus fondus), kurie automatiškai investuoja į šimtus įmonių.
Kaip įsigyti akcijų Lietuvoje?
Seniau akcijų pirkimas buvo sudėtingas procesas, reikalaujantis skambučių brokeriams. Dabar tai galima padaryti keliais paspaudimais telefonu. Lietuvoje procesas atrodo taip:
- Tarpininko pasirinkimas: Tai gali būti jūsų bankas (SEB, Swedbank, Šiaulių bankas ir kt.) arba specializuota investavimo platforma (pvz., „Interactive Brokers“, „Revolut“, „Freedom24“). Svarbu atkreipti dėmesį į komisinius mokesčius. Baltijos šalių akcijoms daugelis didžiųjų bankų taiko nulinius arba labai mažus prekybos mokesčius, kas yra puiki žinia pradedantiesiems.
- Vertybinių popierių sąskaitos atidarymas: Tai atskira sąskaita, skirta tik investicijoms. Ji atidaroma per kelias minutes interneto banke.
- Lėšų pervedimas: Pervedate norimą sumą iš paprastos sąskaitos į vertybinių popierių sąskaitą.
- Pirkimas: Pasirenkate norimą įmonę (pagal pavadinimą arba trumpinį – ticker), įvedate kiekį ir spaudžiate „Pirkti“.
Mokesčiai: Ką atiduodame valstybei?
Investuojant Lietuvoje, svarbu žinoti mokestinę aplinką. Tai nėra taip baisu, kaip atrodo:
GPM (Gyventojų pajamų mokestis): Standartinis tarifas yra 15 proc. nuo pelno. Svarbu tai, kad mokestis mokamas tik pardavus akcijas ir gavus realų pelną (skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo kainos). Kol akcijų neparduodate, mokesčių mokėti nereikia, net jei jų vertė pakilo trigubai.
Lengvata: Lietuvoje galioja 500 eurų lengvata (gali kisti priklausomai nuo įstatymų redakcijų, tad visada verta tikrinti VMI). Tai reiškia, kad per metus gautas pelnas iš vertybinių popierių pardavimo iki 500 eurų gali būti neapmokestinamas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Investicinė sąskaita: Tai naujas įrankis, kuris leidžia atidėti mokesčių mokėjimą tol, kol pinigai nėra išimami iš sąskaitos asmeniniam vartojimui. Tai leidžia reinvestuoti pelną be mokestinių nuostolių.
Baltijos birža vs. Pasaulis
Pradedantiesiems dažnai kyla dilema: investuoti į savas, lietuviškas įmones („Ignitis“, „Telia Lietuva“, „Apranga“) ar žvalgytis į JAV gigantus („Apple“, „Microsoft“)?
Baltijos birža („Nasdaq Baltic“):
Privalumai: Mažesni komisiniai, įmonės yra „šalia“ (galite nueiti į parduotuvę ir pamatyti, kaip joms sekasi), dažnai moka gerus dividendus, mažesnis informacinis triukšmas.
Trūkumai: Mažas likvidumas (sunkiau greitai parduoti didelius kiekius), mažas pasirinkimas, rinka jautri geopolitinei įtampai regione.
JAV ir Vakarų Europos biržos:
Privalumai: Milžiniškas pasirinkimas, didelis likvidumas, galimybė investuoti į pasaulinius inovacijų lyderius.
Trūkumai: Gali būti didesni mokesčiai, valiutų kursų rizika (jei perkate doleriais, o euras susilpnėja arba sustiprėja).
Psichologinis aspektas: Investuotojo mąstysena
Sėkmingas darbas su akcijomis yra 20 proc. žinių ir 80 proc. psichologijos. Didžiausias investuotojo priešas dažnai yra jis pats. Baimė ir godumas – dvi emocijos, kurios valdo rinkas.
Kai rinkos kyla, apima FOMO (baimė praleisti progą), ir žmonės perka akcijas, kai jos brangiausios. Kai rinkos krenta, apima panika, ir žmonės parduoda nuostolingai, nors logiška būtų daryti priešingai – pirkti, kai pigu („akcija“ tiesiogine to žodžio prasme). Akcija vertybinis popierius reikalauja šalto proto. Warrenas Buffettas, žymiausias pasaulio investuotojas, yra pasakęs: „Akcijų rinka yra priemonė, skirta pervesti pinigus iš nekantriųjų kantriesiems“.
Apibendrinimas: Ar verta pradėti?
Akcija, kaip vertybinis popierius, yra galingas įrankis jūsų finansinei ateičiai kurti. Tai nėra būdas greitai praturtėti (nors sėkmės istorijų pasitaiko), tai yra būdas lėtai, bet užtikrintai auginti savo turtą, dalyvaujant ekonomikos augime. Priešingai nei pinigai, kurie guli kojinėje ir nuvertėja dėl infliacijos, akcijos atstovauja realiam verslui, kuriančiam vertę.
Jei nuspręsite žengti šiuo keliu, pradėkite nuo mažų sumų. Skirkite laiko edukacijai, skaitykite įmonių ataskaitas, domėkitės pasaulio įvykiais. Ir svarbiausia – atskirkite „akciją“ prekybos centre nuo „akcijos“ biržoje. Pirmoji padeda sutaupyti eurą šiandien, antroji gali padėti uždirbti tūkstančius rytoj.
