akcijoskuponai.lt Tikriausiai esate girdėję apie naujus, „karštus“ startuolius ar gerai žinomas įmones, kurios „išeina į biržą“. Galbūt tai buvo „Vinted“ vienaragio sėkmės istorija, galbūt „Bolt“ plėtros planai, o gal pasauliniai milžinai kaip „Uber“ ar „Airbnb“. Visur mirga antraštės: „Įmonė X pritraukė Y milijonų“, o pagrindinis diskusijų objektas – akcijos kaina. Bet ar kada susimąstėte, iš kur atsiranda tas pirmasis, magiškas skaičius? Kodėl vienos įmonės akcija pradedama prekiauti po 10 eurų, o kitos – po 100?
Tas pradinis skaičius vadinamas akcijos emisijos kaina (angl. Issue Price arba Offer Price). Ir tai tikrai ne magija. Tai – sudėtingo, įtempto ir kartais net azartiško proceso, apimančio aukštąją matematiką, psichologiją ir derybų meną, rezultatas. Tai kaina, kurią pirmieji investuotojai sumoka tiesiogiai įmonei už jos naujai išleidžiamus vertybinius popierius, dar prieš jiems atsirandant atviroje akcijų biržoje.
Šiame straipsnyje mes išnarpliosime šią sudėtingą dėlionę. Nersime giliai į tai, kas yra akcijos emisijos kaina, kas ją nustato, kokie metodai naudojami ir, svarbiausia, ką tai reiškia jums – nesvarbu, ar esate patyręs investuotojas, ar tiesiog smalsus žmogus, norintis suprasti, kaip veikia finansų pasaulis. Galų gale, suprasti tikrąją vertę yra svarbu tiek renkantis akcijas, tiek ieškant geriausio nuolaidos kodo – abiem atvejais norime gauti kuo daugiau už savo pinigus.
Kas Tiksliai Yra Akcijos Emisijos Kaina?
Prieš pradedant, svarbu atskirti kelias fundamentalias sąvokas, kurios dažnai painiojamos. Akcijos kaina nėra vienas universalus dalykas. Finansų pasaulyje egzistuoja bent trys pagrindiniai „kainų“ tipai, susiję su akcijomis.
1. Emisijos Kaina (Issue Price)
Tai yra mūsų straipsnio herojė. Kaip minėjome, tai yra fiksuota kaina, už kurią įmonė parduoda savo naujai išleistas akcijas investuotojams per Pirminį Viešą Siūlymą (IPO) arba Antrinį Viešą Siūlymą (SPO/FPO). Tai yra vienkartinis sandoris tarp įmonės (pardavėjo) ir pirminio investuotojo (pirkėjo). Pinigai iš šio pardavimo keliauja tiesiai į įmonės kasą (atskaičius mokesčius investiciniams bankams).
2. Rinkos Kaina (Market Price)
Kai tik akcijos pradedamos kotiruoti akcijų biržoje (pvz., „Nasdaq Vilnius“ ar „NYSE“), emisijos kaina nustoja galioti. Nuo tos akimirkos akcijų vertę nustato atvira rinka – pirkėjų ir pardavėjų pusiausvyra. Tai yra kaina, kurią matote nuolat kintančią savo brokerio programėlėje. Jei daugiau žmonių nori pirkti akciją (paklausa) nei parduoti (pasiūla), kaina kyla. Jei daugiau nori parduoti – kaina krenta. Rinkos kaina gali drastiškai skirtis nuo emisijos kainos jau pirmosiomis prekybos minutėmis.
3. Nominali Vertė (Par Value / Nominal Value)
Tai yra labiau techninė ir buhalterinė sąvoka. Nominali vertė yra formali akcijos vertė, įrašyta įmonės įstatuose. Istoriškai ji turėjo didesnę reikšmę, tačiau šiandien ji dažniausiai būna simbolinė (pvz., 0,01 EUR arba 1 EUR). Ji svarbi apskaitai, bet neturi beveik jokios įtakos nei emisijos, nei rinkos kainai. Investuotojams ji praktiškai nereikšminga.
Taigi, kai kalbame apie emisijos kainą, mes kalbame apie tą pradinį tašką, nuo kurio viskas prasideda.
Emisijos Priedas (Share Premium)
Dažnai emisijos kaina yra žymiai didesnė už nominalią vertę. Skirtumas tarp šių dviejų dydžių vadinamas emisijos priedu (angl. Additional Paid-in Capital). Pavyzdžiui, jei įmonės akcijos nominali vertė yra 1 EUR, o emisijos kaina – 20 EUR, tai 19 EUR yra emisijos priedas. Šis priedas įmonės balanse įrašomas į nuosavo kapitalo eilutę ir yra svarbi įmonės finansinės būklės dalis. Tai nėra „pelnas“ – tai yra kapitalas, kurį savininkai (investuotojai) sunešė į įmonę.
Kodėl Įmonės Iš Vis Išleidžia Akcijas?
Prieš gilinantis į kainos nustatymą, verta trumpai prisiminti, kodėl įmonės apskritai ryžtasi šiam sudėtingam procesui. Atsakymas paprastas: joms reikia pinigų.
Akcijų emisija yra vienas iš pagrindinių būdų įmonei pritraukti kapitalo. Skirtingai nei skolinantis iš banko, šių pinigų nereikia grąžinti su palūkanomis. Tai yra nuosavas kapitalas – investuotojai, pirkdami akcijas, iš esmės perka mažą gabalėlį pačios įmonės ir tampa jos bendrasavininkais, tikėdamiesi, kad ateityje įmonės vertė augs.
Pritraukti pinigai dažniausiai naudojami:
- Plėtrai: Naujų gamyklų statybai, įrangos pirkimui, žengimui į naujas rinkas.
- Moksliniams Tyrimams ir Plėtrai (R&D): Naujų produktų kūrimui, technologijų tobulinimui (ypač aktualu technologijų ir farmacijos sektoriuose).
- Skolų Grąžinimui: Kartais įmonė nori pagerinti savo finansinę padėtį, padengdama brangias paskolas pigesniu nuosavu kapitalu.
- Įsigijimams: Įmonė gali naudoti gautas lėšas kitų, mažesnių įmonių (konkurentų ar tiekėjų) įsigijimui.
IPO vs. Antrinis Siūlymas (SPO)
Emisijos kaina nustatoma ne tik per Pirminį Viešą Siūlymą (IPO), kai privati įmonė pirmą kartą tampa vieša. Jau biržoje esančios įmonės taip pat gali nuspręsti išleisti papildomų akcijų – tai vadinama Antriniu Viešu Siūlymu (SPO) arba Papildomu Akcijų Siūlymu (FPO).
Procesas šiek tiek skiriasi. Nustatant SPO kainą, jau egzistuoja rinkos kaina, kuri yra atspirties taškas. Dažniausiai SPO emisijos kaina nustatoma su nedidele *nuolaida* palyginus su esama rinkos kaina, kad būtų paskatinti investuotojai pirkti naujas akcijas.
Sudėtingas Kainos Nustatymo Procesas: Kas Spaudžia Mygtukus?
Gerai, pereikime prie esmės. Kaip nustatoma ta IPO emisijos kaina? Tai nėra vieno žmogaus ar net vienos įmonės sprendimas. Tai – įtemptų derybų, analizės ir rinkos testavimo rezultatas.
Pagrindiniai Veikėjai
Procese dalyvauja dvi pagrindinės pusės su šiek tiek skirtingais interesais:
- Įmonė (Emitentas): Akcijas išleidžianti įmonė (ir jos esami savininkai) nori kuo aukštesnės emisijos kainos. Didesnė kaina reiškia daugiau pritraukto kapitalo už tą patį atiduodamą įmonės dalies procentą.
- Investiciniai Bankai (Platintojai): Tai yra tarpininkai (pvz., vietiniai „Swedbank“, „LHV“ ar pasauliniai „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“), kuriuos įmonė pasamdo viso IPO proceso valdymui. Jų interesas dvejopas:
- Jie nori patenkinti savo klientą (įmonę), gaudami gerą kainą.
- Bet dar svarbiau – jie nori, kad IPO būtų *sėkmingas*. Sėkmingas IPO reiškia, kad visos akcijos bus išparduotos, o prekybos pradžioje kaina šiek tiek pakils (vadinamas „IPO pop“). Tai daro laimingus investuotojus, kurie yra banko klientai.
Dėl šios priežasties investiciniai bankai dažnai spaudžia įmonę nustatyti kainą, kuri yra šiek tiek „konservatyvesnė“ arba „palieka šiek tiek ant stalo“ (angl. leaving some money on the table). Jie nori užtikrinti paklausą.
„Book-Building“ Metodas (Užsakymų Knygos Formavimas)
Šiandien populiariausias būdas nustatyti IPO kainą (ypač dideliems IPO) yra vadinamasis „book-building“ procesas. Jis veikia taip:
- Pradinis Kainos Rėžis: Po išsamios analizės (apie kurią vėliau), įmonė ir jos bankininkai nustato preliminarų kainos rėžį (pvz., „nuo 15 iki 18 eurų už akciją“). Šis rėžis įrašomas į IPO prospektą.
- „Roadshow“ (Pristatomasis Turas): Įmonės vadovybė ir bankininkai keliauja po pasaulį (arba dabar dažniau rengia virtualius susitikimus) ir pristato įmonės istoriją bei ateities planus didiesiems instituciniams investuotojams (pensionų fondams, draudimo kompanijoms, investiciniams fondams).
- Knygos Formavimas: Šių susitikimų metu investuotojai išreiškia savo susidomėjimą – jie nurodo, kiek akcijų ir už kokią kainą (tame nustatytame rėžyje) jie būtų pasirengę pirkti. Bankininkai renka šiuos „neužrišančius“ pavedimus į vadinamąją „užsakymų knygą“.
- Kainos Nustatymas: Likus dienai ar kelioms iki prekybos pradžios, bankininkai išanalizuoja knygą.
- Jei paklausa milžiniška ir dauguma investuotojų nori pirkti net ir ties viršutine rėžio riba (pvz., 18 EUR), bankas gali rekomenduoti nustatyti emisijos kainą ties 18 EUR arba kartais net šiek tiek aukščiau.
- Jei paklausa silpna ir dauguma nori pirkti tik ties apatine riba (pvz., 15 EUR), emisijos kaina tikriausiai bus 15 EUR.
- Jei paklausa itin didelė (pvz., akcijų norima pirkti 10 kartų daugiau, nei siūloma), kaina nustatoma viršutinėje rėžio dalyje.
Galutinė emisijos kaina dažniausiai nustatoma taip, kad patenkintų stipriausius, ilgalaikius investuotojus ir užtikrintų sklandžią prekybos pradžią.
Alternatyva: Fiksuotos Kainos Metodas
Kartais, ypač mažesniuose siūlymuose arba kai įmonė nori paprastesnio proceso, naudojamas fiksuotos kainos metodas. Čia įmonė ir bankininkai iš anksto nusprendžia dėl vienos konkrečios kainos (pvz., 12 EUR už akciją) ir ją paskelbia. Investuotojai tada tiesiog teikia paraiškas norimam akcijų kiekiui. Jei paklausa viršija pasiūlą, akcijos paskirstomos proporcingai (arba loterijos būdu).
Vertinimo Metodai: Kiek Iš Tikrųjų Verta Įmonė?
Gerai, sakysite, o iš kur atsiranda tas pradinis kainos rėžis (pvz., 15-18 EUR)? Čia į darbą kimba finansų analitikai ir jų sudėtingi vertinimo modeliai. Nors metodų yra daug, trys yra patys populiariausi.
1. Palyginamųjų Įmonių Analizė (Comparable Company Analysis – „Comps“)
Tai yra pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas metodas. Analitikai žiūri į panašias, jau biržoje kotiruojamas įmones (toje pačioje industrijoje, panašaus dydžio, panašaus augimo tempo).
Tarkime, „Įmonė A“ nori išeiti į biržą. Analitikai randa 5 panašias jau viešas įmones. Jie apskaičiuoja, kaip rinka vertina šias įmones, naudodami finansinius santykinius rodiklius, pavyzdžiui:
- P/E (Kaina/Pelnas): Kiek rinka moka už 1 eurą įmonės pelno.
- P/S (Kaina/Pardavimai): Kiek rinka moka už 1 eurą įmonės pajamų (naudojama, kai įmonė dar neturi pelno, kas būdinga startuoliams).
- EV/EBITDA: Įmonės vertė (Enterprise Value) palyginus su pelnu prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją.
Jei visos panašios įmonės prekiauja vidutiniškai 20 kartų didesniu santykiu nei jų metinis pelnas (P/E = 20), o „Įmonė A“ per metus uždirba 10 mln. EUR pelno, tada jos vertė galėtų būti apie 200 mln. EUR. Padalinus tai iš planuojamo išleisti akcijų skaičiaus, gaunama pradinė akcijos kaina.
2. Diskontuotų Pinigų Srautų Metodas (Discounted Cash Flow – DCF)
Tai yra labiausiai „akademinis“ ir teoriškai patikimiausias metodas. Jis bando atsakyti į klausimą: kiek verta įmonė šiandien, remiantis visais pinigais, kuriuos ji *uždirbs ateityje*?
Procesas (supaprastintai):
- Analitikai prognozuoja įmonės laisvuosius pinigų srautus (kiek pinigų lieka įmonėje) per ateinančius 5-10 metų.
- Kadangi euras šiandien yra vertingesnis nei euras po 10 metų (dėl infliacijos ir rizikos), visi tie būsimi pinigų srautai yra „diskontuojami“ (sumažinami) atgal į šiandienos vertę, naudojant tam tikrą diskonto normą (kuri atspindi įmonės veiklos riziką).
- Susumavus visas diskontuotas vertes, gaunama „vidinė“ įmonės vertė (angl. Intrinsic Value).
Šio metodo problema – jis labai jautrus prielaidoms. Nedidelis būsimo augimo tempo ar diskonto normos pakeitimas gali dramatiškai pakeisti galutinę vertę.
3. Ankstesnių Sandorių Analizė (Precedent Transaction Analysis)
Šis metodas panašus į „Comps“, bet vietoj to, kad žiūrėtų į biržos kainas, analitikai žiūri į tai, už kiek panašios įmonės buvo nupirktos ar susijungė (M&A sandoriai) praeityje. Tai dažnai parodo „strateginę“ vertę – kiek kažkas buvo pasiryžęs sumokėti, kad *visiškai* įsigytų panašų verslą.
Realybėje investiciniai bankai naudoja visus šiuos metodus (ir dar daugiau), kad gautų kainos „lauką“ (angl. valuation football field). Galutinis siūlomas kainos rėžis dažniausiai yra šių skirtingų metodų vidurkis, pakoreguotas atsižvelgiant į esamas rinkos sąlygas ir investuotojų nuotaikas (angl. market sentiment). Jei rinka „karšta“ ir investuotojai optimistiški, kaina bus arčiau viršutinės ribos. Jei vyrauja baimė – arčiau apatinės.
Emisijos Kaina Ir Jūs: Ką Reikia Žinoti Smulkiam Investuotojui?
Dauguma smulkiųjų investuotojų (kaip aš ar jūs) retai gauna progą įsigyti akcijų būtent *emisijos kaina*. Ši privilegija dažniausiai rezervuojama didiesiems instituciniams žaidėjams arba privatiems bankininkystės klientams. Mes dažniausiai galime pirkti akcijas tik tada, kai jos jau pasirodo biržoje, t.y., už *rinkos kainą*.
Tačiau suprasti emisijos kainą vis tiek yra kritiškai svarbu.
Mitas Apie „Pigias“ Akcijas ir „IPO Pop“
Dažnai atrodo, kad dalyvavimas IPO yra garantuotas būdas greitai užsidirbti. Mes girdime istorijas apie akcijas, kurios emisijos kaina buvo 20 EUR, o pirmą prekybos dieną jos „šovė“ iki 30 EUR (tai ir yra tas „IPO pop“ arba „šuolis“).
Tačiau svarbu suprasti:
- Tai nėra garantija. Yra daugybė IPO, kurie pirmą dieną (arba per pirmus metus) krenta žemiau emisijos kainos. Investuotojai, pirkę už emisijos kainą, atsiduria nuostolyje.
- „Pop” yra dažnai suplanuotas. Kaip minėjome, bankininkai kartais specialiai nustato kainą šiek tiek per žemai, kad sukurtų ažiotažą ir gerą pirmos dienos įspūdį.
- Emisijos kaina nėra „nuolaida“. Tai kaina, kurią profesionalūs investuotojai, išanalizavę įmonę, sutiko mokėti. Tai nėra „pigus“ pirkimas, tai yra (teoriškai) *sąžininga* kaina tą akimirką.
Praskiedimas (Dilution)
Emisijos kaina yra ypač svarbi esamiems akcininkams (pvz., įkūrėjams, darbuotojams, turintiems akcijų opcionų). Kai įmonė išleidžia *naujų* akcijų (tiek per IPO, tiek per SPO), bendras akcijų skaičius padidėja. Tai reiškia, kad kiekviena *esama* akcija dabar valdo mažesnį įmonės procentą. Tai vadinama **praskiedimu**.
Jei naujų akcijų emisijos kaina yra aukšta, praskiedimas nėra toks skausmingas, nes į įmonę ateina daug naujo kapitalo. Bet jei įmonė priversta išleisti akcijas labai žema kaina (pvz., finansinių sunkumų metu), esami akcininkai nukenčia dvigubai: jų dalis praskiedžiama, o įmonė už tai gauna palyginti nedaug pinigų.
O Kaip Gi Nuolaidos? Investavimo Pasaulio „Nuolaidų Kodai“
Šiame portale mes medžiojame nuolaidas ir geriausius pasiūlymus. Natūralu paklausti: ar investavime egzistuoja „nuolaidų kodai“?
Tiesiogine prasme – ne. Jūs negalite „Google“ rasti „Tesla akcijų nuolaidos kodo“. Tačiau pati investavimo filosofija yra susijusi su vertės paieška.
Pats IPO, kaip jau išsiaiškinome, retai būna „nuolaida“. Tai yra pradinė kaina. Tikrieji „atradimai“ arba „nuolaidos“ investavime atrodo kiek kitaip:
- Vertės Investavimas (Value Investing): Tai filosofija, kurią išpopuliarino Benjamin Graham ir Warren Buffett. Ji paremta idėja ieškoti *jau biržoje esančių* įmonių, kurių rinkos kaina, dėl įvairių priežasčių (prastų laikinių naujienų, rinkos panikos, investuotojų nepastebėjimo), yra *žymiai mažesnė* už jų tikrąją „vidinę“ vertę. Tai yra tas pats, kas rasti puikios būklės paltą padėvėtų drabužių parduotuvėje už kelis eurus.
- Rinkos Nuosmukiai: Kartais visa akcijų rinka patiria korekciją ar net krizę (kaip 2008 m. ar 2020 m. pavasarį). Viskas atpinga. Tai gali būti puiki proga įsigyti kokybiškų įmonių akcijų su „nuolaida“, jei tikite ilgalaikiu jų augimu.
- Taupymas Mokesčiuose: Geriausias garantuotas „nuolaidos kodas“ dažnai yra mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, investuojant per trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą, galima pasinaudoti GPM lengvata ir taip iš esmės „atgauti“ dalį investicijos iš valstybės.
Kalbant apie labiau tiesiogines nuolaidas, jas galite rasti ne pačioms akcijoms, o **investavimo paslaugoms**. Rinkdamiesi investicinę platformą ar brokerį, visada ieškokite geriausių pasiūlymų. Kai kurios platformos siūlo:
- Akcijas ar „nuolaidų kodus“ registracijai, suteikiančius nemokamų sandorių.
- Sumažintus komisinius mokesčius tam tikrą laikotarpį.
- Nemokamą pirmą akciją už registraciją.
Štai čia jau galite pritaikyti savo nuolaidų medžiotojo įgūdžius – sutaupyti pinigų mokesčiams yra tas pats, kas gauti didesnę investicinę grąžą.
Apibendrinimas
Akcijos emisijos kaina nėra tiesiog skaičius, ištrauktas iš oro. Tai – kruopščiai apskaičiuotas, ilgų derybų ir rinkos analizės rezultatas, balansuojantis tarp įmonės noro gauti kuo daugiau kapitalo ir bankininkų noro užtikrinti sėkmingą akcijų pardavimą.
Smulkiam investuotojui ši kaina yra svarbus indikatorius – tai yra kaina, kurią profesionalai, išnagrinėję įmonės vidų, pripažino kaip „sąžiningą“ siūlymo dieną. Tačiau tai tėra starto linija. Tikroji įmonės sėkmė ir jos akcijos vertė paaiškės tik laikui bėgant, rinkos kainai svyruojant priklausomai nuo realių įmonės rezultatų, pelnų ir augimo.
Suprasti, kaip formuojasi ši kaina, reiškia tapti labiau informuotu investuotoju. O informuotas investuotojas, kaip ir informuotas pirkėjas, visada priima geresnius sprendimus.
