akcijoskuponai.lt Pripažinkime, jausmas yra universalus. Stovite degalinėje, stebite, kaip skaičiai degalų pompos ekrane sukasi greičiau nei loterijos kamuoliukai, o jūsų banko sąskaita ruošiasi dar vienam smūgiui. Kiekvieną kartą, pildamiesi baką, tikriausiai kirba ta pati mintis: „Kodėl viskam aplinkui – picoms, drabužiams, elektronikai, net kirpimo paslaugoms – galiu gauti nuolaidos kodą, o degalams, kurie sudaro tokią didelę mano biudžeto dalį, ne?“
Jūs ieškote, naršote, galbūt net įvedate į paiešką „degalų nuolaidų kodai“, tikėdamiesi stebuklo. Bet dažniausiai… tyla. Arba, dar blogiau, pasiūlymai, kurie yra tiesiog lojalumo programų reklama, o ne tas saldus „-20%“ kodas, kurio taip trokštate.
Mes, kaip nuolaidų ir specialių pasiūlymų ekspertai, kasdien susiduriame su šiuo klausimu. Žmonės nori taupyti, ir tai natūralu. Tačiau degalų rinka veikia pagal visiškai kitokias taisykles nei įprasta mažmeninė prekyba. Tai, kas atrodo kaip paprastas skystis bake, iš tikrųjų yra sudėtingas ekonomikos, geopolitikos ir mokesčių kokteilis. Šiame straipsnyje mes giliai pasinersime į tai, kodėl degalai yra (beveik) atsparūs nuolaidoms ir atskleisime tikruosius būdus, kaip galite sumažinti savo išlaidas kelyje.
Pirma dalis: Kaina, kurią matote, nėra tikroji kaina
Pirmiausia, turime suprasti, ką mes iš tikrųjų perkame. Kai sumokate, tarkime, 1,50 euro už litrą benzino, didžioji dalis tų pinigų keliauja ne į degalinės savininko kišenę. Degalų kaina – tai tarsi ledkalnis. Mes matome tik viršūnę (galutinę kainą), bet didžioji dalis slypi po vandeniu. Štai pagrindinės sudedamosios dalys:
- Produkto kaina (nafta): Tai kaina, už kurią degalų pardavėjas (arba perdirbėjas, kaip „Orlen Lietuva“) įsigyja žaliavinę naftą. Ši kaina svyruoja kasdien, priklausomai nuo pasaulinių „Brent“ ar WTI indeksų, OPEC+ susitarimų, geopolitinių konfliktų ir net uraganų Meksikos įlankoje.
- Perdirbimas ir logistika: Žaliavinė nafta turi būti perdirbta į benziną ar dyzeliną. Tada ji turi būti atgabenta į saugyklas, o iš ten – į jūsų vietinę degalinę. Kiekvienas žingsnis kainuoja.
- Valstybės mokesčiai (Didysis Duetas): Štai kur slypi didžioji dalis kainos.
Nuo jūsų bako – tiesiai į biudžetą: Akcizas ir PVM
Degalai yra vienas labiausiai apmokestinamų produktų, kokius tik galite įsigyti. Ir čia veikia du galingi mokesčiai: Akcizas ir PVM (Pridėtinės vertės mokestis).
1. Akcizas: Tai fiksuotas mokestis, taikomas tam tikroms prekėms (alkoholiui, tabakui, degalams), siekiant ne tik surinkti pajamas į biudžetą, bet ir reguliuoti vartojimą. Lietuvoje (kaip ir visoje ES, kuri nustato minimalius tarifus) akcizas yra *fiksuotas* mokestis už 1000 litrų. Pavyzdžiui:
- Bešviniam benzinui jis siekia apie 466 eurus už 1000 litrų (arba ~47 centus už litrą).
- Dyzelinui jis yra mažesnis, apie 372 eurus už 1000 litrų (arba ~37 centus už litrą).
Svarbiausia suprasti: šią sumą valstybė pasiima *neatsižvelgiant* į tai, kiek kainuoja pati nafta. Nesvarbu, ar naftos kaina 50 dolerių, ar 150 dolerių už barelį, šie 47 centai vis tiek keliauja į biudžetą.
2. PVM (Pridėtinės vertės mokestis): O, čia prasideda dar įdomesni dalykai. Standartinis 21% PVM Lietuvoje taikomas… *visai* sumai. Tai reiškia, kad PVM mokate ne tik nuo degalų savikainos ir degalinės antkainio, bet ir nuo… Akcizo mokesčio! Tai vadinamasis „mokestis nuo mokesčio“.
Matematika, kuri atgraso nuo nuolaidų
Paskaičiuokime paprastai. Įsivaizduokime, kad litro benzino kaina degalinėje yra 1,50 €.
- Atimkime PVM (21%): 1,50 € / 1,21 = 1,24 € (maždaug). Vadinasi, 0,26 € iš karto keliauja į PVM sąskaitą.
- Atimkime Akcizą: 1,24 € – 0,47 € (fiksuotas akcizas) = 0,77 €.
Taigi, po mokesčių, degalinei ir degalų tiekėjui lieka 0,77 €. Iš šios sumos dar reikia padengti žaliavinės naftos įsigijimo, perdirbimo, transportavimo, degalinės išlaikymo (darbuotojų algos, elektra, žemės nuoma, įrangos priežiūra) kaštus.
Faktiškai, pačios degalinės pelno marža nuo vieno litro degalų yra neįtikėtinai maža. Dažnai kalbama vos apie kelis centus (pvz., 3-7 centus už litrą). Tai vadinamasis didelio srauto, mažos maržos (high-volume, low-margin) verslas.
Dabar įsivaizduokite, kas nutiktų, jei degalinė jums pasiūlytų 20% nuolaidos kodą nuo tos 1,50 € kainos. Tai būtų 30 centų nuolaida. Degalinė, kurios reali marža tėra gal 5 centai, akimirksniu patirtų 25 centų *nuostolį* už kiekvieną parduotą litrą. Tai būtų greičiausias kelias į bankrotą.
Antra dalis: Degalinė – tai dešrainių parduotuvė su degalų pompomis
Ar kada susimąstėte, kodėl degalinėse visada taip kvepia kava ir šviežiai keptais dešrainiais? Kodėl kasininkas visada paklausia: „Galbūt kavos? O gal šviežiai spaustų sulčių?“
Atsakymas paprastas: degalai nėra tikrasis degalinių pajamų šaltinis.
Verslo modelyje, kurį naudoja dauguma degalinių tinklų, degalai yra vadinamasis „praradimo lyderis“ (loss leader) arba, tiksliau, „srauto generatorius“. Žema degalų marža reikalinga tam, kad jūs apskritai atvažiuotumėte į degalinę. O tikrasis pelnas gaunamas iš parduotuvės vidaus.
Palyginkime maržas:
- Degalai: Marža ~2-5%
- Kava: Marža ~60-80%
- Dešrainis: Marža ~50-70%
- Plovimas: Marža ~40-60%
- Lango plovimo skystis: Marža ~30-50%
Degalinėms labiau apsimoka parduoti jums vieną puodelį kavos nei 10 litrų degalų. Degalai yra tiesiog būdas priversti jus sustoti ir užeiti į parduotuvę. Būtent todėl visos nuolaidos ir lojalumo programos dažnai sukasi apie kavą, maistą ar plovyklą, o ne apie pačius degalus.
Trečia dalis: Kai nuolaida yra neįmanoma misija (Globalūs vėjai)
Dar viena priežastis, kodėl standartiniai „nuolaidų kodai“ degalams netinka, yra ekstremalus kainų nepastovumas. Prekybos centras, parduodantis marškinėlius, gali nustatyti kainą ir būti tikras, kad jo savikaina drastiškai nepasikeis per kelis mėnesius. Jis gali drąsiai planuoti -30% išpardavimą po trijų savaičių.
Degalų rinkoje tai neįmanoma. Degalų savikaina keičiasi kasdien. Štai kas ją lemia:
- Geopolitika: Karas, konfliktas ar net politinis pareiškimas Artimuosiuose Rytuose gali akimirksniu pakelti naftos kainą.
- OPEC+ sprendimai: Naftą eksportuojančių šalių organizacija nusprendžia sumažinti gavybą – kaina kyla. Padidinti – kaina krenta.
- Logistikos trikdžiai: Užstrigęs laivas Sueco kanale ar audra jūroje gali sutrikdyti tiekimo grandines.
- Valiutų kursai: Nafta perkama doleriais. Jei euras silpnėja dolerio atžvilgiu, mums, europiečiams, nafta automatiškai brangsta, net jei jos kaina doleriais nekinta.
Įsivaizduokite, kad degalinė paleidžia nuolaidos kodą „-10% degalams visą savaitę“. O per tą savaitę įvyksta geopolitinis sukrėtimas ir degalų savikaina jiems patiems pakyla 15%. Jie būtų priversti pardavinėti degalus milžinišku nuostoliu. Joks verslas negali sau to leisti.
Ketvirta dalis: „Slaptosios“ degalų nuolaidos, kurios iš tikrųjų egzistuoja
Gerai, mes supratome: mokesčiai yra didžiuliai, maržos – mažos, o rinka – nestabili. Taigi, ar viskas prarasta? Ar mes tiesiog pasmerkti mokėti pilną kainą amžinai?
Ne visai. Nuolaidų yra. Tiesiog jos veikia kitaip.
Vietoj universalių, vienkartinių kodų, degalų rinka naudoja **lojalumo programas**. Tai yra vienintelis tvarus būdas degalinei suteikti jums nuolaidą, išlaikant jus kaip klientą ir valdant savo minimalias maržas.
Štai kaip jos veikia:
1. Momentinė nuolaida (Cenų karai)
Tai labiausiai pastebima nuolaida. Degalinė sako: „Turėk mūsų lojalumo kortelę ir gausi X centų nuolaidą kiekvienam litrui“. Dažnai tai būna -3 centai, kartais savaitgaliais ar specialių akcijų metu – -5 ar net -7 centai.
- Pavyzdys: „Circle K EXTRA“, „Viada“ lojalumo kortelės.
- Kaip tai veikia: Degalinė tiesiog dar labiau sumažina savo ir taip menką maržą (arba kartais net dirba su minimaliu nuostoliu), tikėdamasi, kad jūs tapsite nuolatiniu klientu ir, žinoma, užeisite į vidų nusipirkti tos brangios kavos.
2. Taškų kaupimas (Ilgalaikė strategija)
Kitas populiarus modelis – kaupiamieji taškai. Jūs perkate degalus už pilną kainą, bet už kiekvieną išleistą eurą ar litrą gaunate taškų. Vėliau tuos taškus galite iškeisti į… taip, spėjote… kavą, dešrainį, plovyklą arba, kai kuriais atvejais, į nuolaidą patiems degalams.
- Pavyzdys: Dauguma didžiųjų tinklų turi tam tikrą taškų kaupimo elementą.
- Kaip tai veikia: Tai yra psichologiškai protingesnis žingsnis degalinei. Ji neduoda nuolaidos iš karto, o skatina jus grįžti vėl ir vėl, kad „užsidirbtumėte“ savo prizą.
3. „Visada maža kaina“ (Modelis be lojalumo)
Yra degalinių tinklų (Lietuvoje ryškiausias pavyzdys – „Neste“), kurios veikia automatinių degalinių principu. Jos neturi didelių parduotuvių, kavos aparatų ar dešrainių. Jos neturi ir sudėtingų lojalumo programų.
- Kaip tai veikia: Kadangi jų veiklos sąnaudos (darbuotojų algos, patalpų išlaikymas) yra žymiai mažesnės, jos gali sau leisti iš karto pasiūlyti šiek tiek mažesnę kainą visiems. Jos konkuruoja ne lojalumu, o tiesiogine kaina švieslentėje.
Penkta dalis: Kaip iš tikrųjų sutaupyti? (Be kodų ir kortelių)
Net jei lojalumo programos suteikia tik kelis centus, o kainos vis tiek kandžiojasi, yra būdų, kaip galite realiai sumažinti degalų suvartojimą. Ir šios „nuolaidos“ priklauso tik nuo jūsų.
1. Tapkite „Eco-Draiveriu“:
- Vairuokite sklandžiai: Staigus greitėjimas ir staigus stabdymas yra didžiausi degalų rijikai. Kuo sklandžiau vairuosite, tuo mažiau suvartosite.
- Laikykitės greičio: Važiuojant 110 km/h vietoj 90 km/h, suvartojimas gali išaugti ir 20-25%. Tas pats galioja mieste.
- Naudokite „Start-Stop“: Jei stovite ilgiau nei minutę (pvz., prie geležinkelio pervažos), išjunkite variklį.
2. Techninė automobilio priežiūra:
- Slėgis padangose: Per mažai pripūstos padangos didina pasipriešinimą riedėjimui ir gali padidinti degalų sąnaudas 3-5%. Tikrinkite slėgį reguliariai.
- Oro filtras: Nešvarus oro filtras „dusina“ variklį, verčia jį dirbti sunkiau ir naudoti daugiau degalų.
- Išmeskite balastą: Nelaikykite bagažinėje nereikalingų sunkių daiktų. Papildomas svoris = papildomos degalų sąnaudos.
- Stogo bagažinės: Aerodinaminis pasipriešinimas. Jei nenaudojate stogo bagažinės ar „ragų“, nuimkite juos.
3. Protingas planavimas:
- Planuokite maršrutus: Sujunkite kelis trumpus važiavimus į vieną ilgesnį. Šaltas variklis naudoja žymiai daugiau degalų.
- Venkite kamščių: Geriau išvažiuoti 15 minučių anksčiau, nei valandą stovėti spūstyje.
- Naudokite kainų palyginimo programėles: Kainos tarp skirtingų degalinių tame pačiame mieste gali skirtis keliais centais. Naudokitės programėlėmis, kad rastumėte pigiausią variantą savo maršrute.
Išvados: Kur ieškoti tikrųjų nuolaidų?
Taigi, grįžkime prie pradinio klausimo: kodėl nėra degalų nuolaidų kodų?
Atsakymas – nes tradiciniai nuolaidų kodai yra skirti didelės maržos produktams, o degalai yra mažos maržos, didelių mokesčių ir didelio nepastovumo prekė. Tiesioginė nuolaida degalams yra finansiškai neįmanoma ir netvari.
Vietoj to, taupymas degalams yra trijų dalių strategija:
- Naudokitės lojalumo programomis: Išsirinkite vieną ar du degalinių tinklus, kurie jums patogiausi, ir aktyviai naudokitės jų kortelėmis. Tegul tie 3 centai kaupiasi.
- Keiskite vairavimo įpročius: Tai didžiausia „nuolaida“, kurią galite sau pasidaryti. Efektyvus vairavimas gali sumažinti sąnaudas 10-15% – jokios nuolaidų kortelės tiek neduos.
- Perkelkite fokusą: Užuot ieškoję nuolaidų degalams, ieškokite nuolaidų viskam, kas yra *aplink* automobilį.
Ir štai čia mes galime jums padėti. Nors negalime pasiūlyti stebuklingo kodo, kuris atpigintų jūsų degalų baką, mes kasdien ieškome ir skelbiame šimtus kitų nuolaidų, kurios padės kompensuoti tas išlaidas.
Vietoj to, kad praleistumėte valandą ieškodami neegzistuojančios degalų nuolaidos, skirkite tas 5 minutes mums ir raskite:
- Nuolaidos kodą automobilių dalims: Reikia naujų filtrų ar tepalų? Tikėtina, kad turime nuolaidą internetinei autodalių parduotuvei.
- Akciją plovyklai ar servisui: Sutaupykite techninei priežiūrai.
- Nuolaidą KASKO ar civiliniam draudimui: Tai dar viena didelė automobilio išlaida, kurią galime padėti sumažinti.
- Galiausiai, nuolaidų kodą maistui į namus: Po brangaus apsilankymo degalinėje, bent jau vakarienę galėsite užsisakyti pigiau!
Degalai lieka brangūs, bet protingas vartotojas taupo ten, kur taupyti įmanoma. Vairuokite protingai, naudokitės lojalumo kortelėmis ir leiskite mums pasirūpinti visomis kitomis nuolaidomis jūsų gyvenime.
