akcijoskuponai.lt Kai pagalvojate apie Vilnių ir jo meną, kas pirmiausia šauna į galvą? Galbūt didingi barokiniai bažnyčių fasadai, Šv. Onos bažnyčios gotikinis ažūras, o gal M. K. Čiurlionio kosminiai peizažai? Tačiau Lietuvos sostinė savo muziejų saugyklose glaudžia lobius, kurie nustebintų net ir daug mačiusius meno gerbėjus. Vienas tokių netikėtų, tačiau nepaprastai vertingų atradimų – garsaus XIX amžiaus britų portretisto Thomas Phillips autoportretas. Taip, perskaitėte teisingai. Ne Florencijoje, ne Londone, o pačiame Vilniaus centre, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filiale, kabo vieno žymiausių savo laikmečio anglų tapytojo darbas.
Šis straipsnis – tai ne tik pasakojimas apie paveikslą. Tai kvietimas atrasti Vilnių iš naujo, pažvelgti į jį kaip į Europos kultūros kryžkelę, kurioje netikėtai susipina britų akademizmas ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų istorija. Mes pasinersime į Thomas Phillips gyvenimą, išanalizuosime, ką mums sako jo Vilniuje esantis atvaizdas, ir, svarbiausia, atskleisime mįslę – kokiais neįtikėtinais keliais šis britų meno šedevras atsidūrė Lietuvoje. Be to, kadangi esame nuolaidų ir protingo taupymo portale, pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip šį ir kitus Vilniaus meno lobius pamatyti išleidžiant kuo mažiau.
Kas buvo Thomas Phillips? Britų portreto meistras
Norint suprasti paveikslo vertę, pirmiausia reikia suprasti jo autorių. Thomas Phillips (1770–1845) nebuvo tiesiog eilinis dailininkas. Jis buvo savo epochos žvaigždė, viena ryškiausių figūrų Britanijos meno pasaulyje XIX amžiaus pirmojoje pusėje.
Gimęs Dadlyje, Anglijoje, Phillips anksti parodė talentą piešimui. Jaunystėje persikėlęs į Londoną, jis greitai įsiliejo į sostinės meninį gyvenimą ir pradėjo mokytis prestižinėje Karališkojoje akademijoje (Royal Academy of Arts). Jo karjera klostėsi stulbinančiu greičiu. 1804 metais jis tapo asocijuotu akademijos nariu, o 1808-aisiais – tikruoju akademiku. Tai buvo aukščiausias įmanomas pripažinimas.
Kuo Phillips buvo ypatingas? Jo sritis buvo portretai. Ir jis tapė ne bet ką. Phillips buvo vienas iš tų meistrų, kuriam pozuoti buvo garbė. Jo teptukui priklauso daugelio to meto įžymybių atvaizdai. Įsivaizduokite to meto „žvaigždes“ – ir didelė tikimybė, kad Phillips jas tapė.
- Lordas Baironas (Lord Byron): Bene garsiausias Phillips portretas – romantiškas, susimąstęs poetas, apsirengęs albanų tautiniais drabužiais. Šis atvaizdas tapo ikonišku Bairono įvaizdžiu.
- Napoleonas Bonapartas: Nors ir negalėjo tapyti jo tiesiogiai po Vaterlo mūšio, Phillips nutapė vieną geriausiai žinomų imperatoriaus portretų iškart po jo mirties, remdamasis kitais atvaizdais ir pomirtine kauke.
- Seras Walteris Scottas: Garsusis škotų rašytojas.
- Michaelas Faraday’us: Vienas įtakingiausių visų laikų mokslininkų.
- Seras Joseph Banksas: Įžymus gamtininkas ir botanikas.
Phillips stilius pasižymėjo išskirtiniu realizmu, bet ne šaltu ir fotografišku. Jis sugebėdavo pagauti ne tik išorinius bruožus, bet ir žmogaus charakterį, jo vidinę būseną. Jo tapyba buvo techniškai nepriekaištinga, pasižyminti sodriomis spalvomis ir meistrišku šviesos valdymu. Būtent todėl jis tapo Karališkosios akademijos profesoriumi ir skaitė paskaitas apie tapybos istoriją.
Taigi, kalbame ne apie antrarūšį menininką. Kalbame apie vieną svarbiausių Britanijos portretistų, stovintį greta tokių grandų kaip Thomas Lawrence’as ar Henry Raeburnas. Ir jo autoportretas kabo Vilniuje.
Autoportretas Vilniuje: Daugiau Nei Tik Atvaizdas
Pats autoportreto žanras mene visada yra ypatingas. Tai ne tik dailininko išvaizdos fiksavimas. Tai – dialogas su savimi ir su žiūrovu, tai savo statuso, įgūdžių ir filosofijos deklaracija. Thomas Phillips autoportretas, saugomas Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose), yra puikus to pavyzdys.
Vizuali analizė: ką matome?
Paveiksle matome subrendusį, pasitikintį savimi vyrą. Jam apie 50 metų (manoma, kad portretas nutapytas apie 1820-uosius). Jis žvelgia tiesiai į mus – jo žvilgsnis yra skvarbus, analizuojantis, bet tuo pačiu ramus. Tai ne pozuotojo, o stebėtojo žvilgsnis. Tai žmogus, kuris įpratęs vertinti kitus, skaityti jų veidus, o dabar jis tą patį analitinį žvilgsnį nukreipia į save.
Dailininkas apsirengęs solidžiai, tamsiais drabužiais, kurie pabrėžia jo statusą, bet neblokuoja veido. Figūra išnyra iš tamsaus, neutralaus fono – tai klasikinė portretinė technika, leidžianti visą dėmesį sutelkti į veidą ir rankas.
Šviesa krinta iš kairės, ryškiai apšviesdama kaktą – intelekto simbolį – ir vieną veido pusę, palikdama kitą šešėlyje. Tai ne tik sukuria dramatišką efektą (vadinamąjį *chiaroscuro*), bet ir suteikia atvaizdui gilumo, psichologizmo. Mes matome ne kaukę, o gyvą žmogų su savo mintimis.
Rankoje jis laiko teptuką ir paletę. Tai nėra atsitiktinės detalės. Tai – jo profesijos atributai, jo galios ir talento šaltinis. Jis save reprezentuoja ne kaip paprastą miestietį, o kaip Meistrą, Kūrėją. Jo laikysena tiesi, kupina orumo. Tai žmogus, aiškiai suvokiantis savo vertę ir vietą pasaulyje.
Simbolika ir kontekstas
XIX amžiuje autoportretas dažnai tarnavo kaip vizitinė kortelė. Jį užsakydavo institucijos (kaip Karališkoji akademija) arba dailininkai juos tapydavo savo kolekcijoms. Phillips atveju, tai yra brandaus menininko manifestas.
Palyginkime jį su jo tapytu Lordo Bairono portretu. Baironas – romantiškas herojus, dramatiškas, pasinėręs į savo vidinius išgyvenimus. Tuo tarpu Phillips save vaizduoja kaip racionalų profesionalą, intelektualą. Jo apranga tvarkinga, plaukai sušukuoti – tai klasicizmo ir Apšvietos epochos vertybių atspindys, net ir klestint romantizmui. Jis sako mums: „Aš esu Thomas Phillipsas, Karališkosios akademijos narys, ir aš esu savo amato viršūnėje“.
Stebina paveikslo techninis atlikimas. Veido oda, plaukų tekstūra, audinių blizgesys – viskas nutapyta su neįtikėtinu kruopštumu ir meistriškumu. Tai buvo ir jo įgūdžių demonstracija potencialiems užsakovams. Šis paveikslas yra tarsi įrodymas, kodėl verta mokėti didelius pinigus už jo portretus.
Didžioji Mįslė: Britų Meistro Kelionė į Lietuvą
Tai, ko gero, pati įdomiausia istorijos dalis. Gerai, paveikslas puikus, dailininkas žymus. Bet kaip, po velnių, jis atsidūrė Vilniuje? Juk Phillipsas niekada nesilankė Lietuvoje, o jo paveikslai daugiausia puošė britų aristokratų rūmus ir Londono galerijas.
Atsakymas slypi vienos galingiausių ir turtingiausių Europos giminių istorijoje. Tai – **Radvilos**.
Lietuvos didikai Radvilos šimtmečiais buvo ne tik įtakingi politikai ir karvedžiai, bet ir aistringi meno kolekcininkai. Jų giminės pilys, ypač Nesvyžiaus rezidencija (dabartinėje Baltarusijoje), buvo pripildytos neįkainojamų meno kūrinių, bibliotekų ir ginklų kolekcijų. Radvilos keliavo po Europą, užsakydavo darbus pas geriausius to meto menininkus, supirkinėjo ištisas kolekcijas.
Būtent Radvilų giminė, greičiausiai XIX amžiuje, ir įsigijo šį Thomas Phillips autoportretą. Kaip tiksliai – ar tiesiai iš dailininko studijos, ar per meno dilerius Paryžiuje ar Londone – istorija kol kas nutyli. Tačiau faktas lieka faktu: britų meno žvaigždės darbas tapo didžiulės Radvilų meno kolekcijos Nesvyžiuje dalimi.
Nuo Nesvyžiaus iki Vilniaus
Radvilų kolekcijos likimas, kaip ir pačios LDK istorija, buvo audringas. Karai, padalijimai, sukilimai, nacionalizacija – visa tai lėmė, kad didžiuliai turtai buvo išsklaidyti, išgrobstyti, prarasti.
Dalis Nesvyžiaus kolekcijos, įskaitant ir Thomas Phillips autoportretą, galiausiai pateko į valstybinių muziejų fondus. Po sudėtingų istorinių peripetijų, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį, šis paveikslas atsidūrė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fonduose Vilniuje.
Šiandien jis yra eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijoje, įsikūrusioje istoriniuose Chodkevičių rūmuose (Didžioji g. 4). Jis kabo Vakarų Europos dailės ekspozicijoje, liudydamas apie istorinius Lietuvos ir Vakarų Europos kultūrinius saitus. Tai nėra tik „atvežtinis“ paveikslas; tai yra Lietuvos istorijos dalis, menanti apie LDK didikų galią, skonį ir europietišką orientaciją.
Praktinis Gidas: Kur ir Kaip Pamatyti Thomas Phillips Šedevrą Vilniuje
Taigi, susigundėte? Norite patys pamatyti šį netikėtą britų perlą Vilniaus širdyje? Štai viskas, ką reikia žinoti apie apsilankymą.
Vieta: Vilniaus paveikslų galerija (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys)
Adresas: Didžioji g. 4, Vilnius (įėjimas iš kiemo pusės).
Pati vieta yra verta atskiro pasakojimo. Galerija įsikūrusi didinguose, vėlyvojo klasicizmo stiliaus Chodkevičių rūmuose. Tad jau pats įėjimas į pastatą nuteikia ypatingai. Phillips autoportretą rasite nuolatinėje Vakarų Europos tapybos ekspozicijoje. Nesidrovėkite paklausti muziejaus darbuotojų, jie mielai parodys kryptį.
Be Phillips, ten pamatysite ir kitų įspūdingų italų, vokiečių, flamandų, prancūzų meistrų darbų. Tai puiki proga praleisti porą valandų tylioje, intelektualioje aplinkoje, pabėgant nuo miesto šurmulio.
Kaip Sutaupyti Lankant Muziejų?
Kultūra neturi būti brangi. Kadangi esame portalas, vertinantis protingus sprendimus ir nuolaidas, štai keletas patarimų, kaip pamatyti Thomas Phillips portretą (ir kitas LNDM ekspozicijas) pigiau arba net nemokamai.
- Nemokamas sekmadienis! Tai pati geriausia „akcija“ meno mylėtojams. Kiekvieną **paskutinį mėnesio sekmadienį** visų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinių (įskaitant Vilniaus paveikslų galeriją, Nacionalinę dailės galeriją, Taikomosios dailės ir dizaino muziejų) lankymas yra **visiškai nemokamas**. Tiesiog pasižymėkite kalendoriuje ir planuokite kultūrinį sekmadienį.
- Standartinės nuolaidos. Visada turėkite su savimi statusą patvirtinantį dokumentą. LNDM taiko reikšmingas nuolaidas:
- Moksleiviams (su moksleivio pažymėjimu);
- Studentams (su LSP, ISIC ar kitu galiojančiu pažymėjimu);
- Senjorams (su pensininko pažymėjimu);
- Neįgaliesiems ir juos lydintiems asmenims.
- Vilnius Pass kortelė. Jei esate miesto svečias arba planuojate aktyvų savaitgalį, pasidomėkite „Vilnius Pass”. Ši miesto kortelė dažnai suteikia nemokamą arba su didele nuolaida įėjimą į daugelį pagrindinių Vilniaus muziejų, įskaitant LNDM padalinius. Paskaičiuokite – jei planuojate aplankyti 3-4 objektus, kortelė beveik visada atsiperka.
- Grupės bilietai. Einant su draugų kompanija ar šeima, kartais taikomos nuolaidos grupei. Pasiteiraukite kasoje.
- Muziejaus naktis. Kartą per metus, gegužės mėnesį, Vilnius (ir visa Europa) švenčia „Muziejų naktį”. Tą vakarą ir naktį dauguma muziejų lankytojus priima nemokamai ir dažnai siūlo specialias programas. Tai puiki proga pamatyti Phillips portretą neįprastoje aplinkoje.
- Metinis LNDM bilietas. Jei esate tikras meno gerbėjas ir gyvenate Vilniuje, apsvarstykite galimybę įsigyti metinį muziejaus abonementą. Sumokėję vieną kartą, galėsite lankytis visose ekspozicijose neribotai visus metus. Ilgainiui tai yra didžiausias sutaupymas.
Kodėl Šis Portretas Svarbus Vilniui (ir Jums)?
Galite paklausti – kodėl turėčiau eiti žiūrėti kažkokio seno brito portreto? Atsakymas paprastas: nes tai keičia mūsų pačių suvokimą apie Vilnių.
1. Tai Europos kultūros dalis. Šis paveikslas primena, kad Vilnius niekada nebuvo uždaras provincijos miestas. Per LDK didikus, per prekybos ir kultūrinius mainus jis visada buvo platesnio Europos konteksto dalis. Matyti Phillipsą Vilniuje yra tas pats, kas rasti gintaro dirbinių Romos forumo liekanose – tai globalių ryšių liudijimas.
2. Tai aukščiausios klasės menas. Mums nereikia važiuoti į Londono Nacionalinę portretų galeriją, kad pamatytume pasaulinio lygio XIX amžiaus portretą. Mes jį turime čia. Tai proga gyvai pamatyti tapybos techniką, kurios mokėsi ištisos menininkų kartos.
3. Tai proga sulėtinti tempą. Šiuolaikiniame greitame pasaulyje mes praradome įgūdį žiūrėti. Ne tik matyti, bet būtent žiūrėti. Atsistoti priešais 200 metų senumo portretą dešimčiai minučių yra savotiška meditacija. Bandyti suprasti, ką galvojo dailininkas, ką jis norėjo pasakyti, pastebėti teptuko potėpius – tai lavina pastabumą ir praturtina.
Atraskite Vilnių iš Naujo
Thomas Phillips Vilniuje – tai ne žmogus, o istorija. Tai pasakojimas apie talentą, ambicijas, apie galingas didikų gimines, apie karo audras ir netikėtus likimo posūkius, atplukdžiusius šį šedevrą į mūsų dienas ir mūsų miestą.
Kitą kartą, kai vaikščiosite Didžiąja gatve, užsukite į Chodkevičių rūmų kiemelį. Įeikite į tą tylos ir meno oazę. Suraskite salę su Vakarų Europos daile ir atsistokite akis į akį su Thomu Phillipsu. Pažvelkite į tą skvarbų, protingą žvilgsnį, atkeliavusį iš XIX amžiaus Londono per Nesvyžiaus rūmus. Tai viena iš daugelio Vilniaus paslapčių, laukiančių, kol bus atrastos. O su mūsų patarimais – atrasite ją protingai ir taupiai.
